Dienoraštis - 2004 balandisDienoraštis - 2004 balandis

Buvo lietuvių susitikimas senukų pube. Buvo užėjus sociologijos studentė ir visi pildėm anketas jos bakalauriniam darbui.

Šiandien pas mane į svečius buvo Rita. Vėl mokiau ją naudotis internetu - e-mailu ir yahoo messengeriu.

Šiandien mane prižadino telefono skambutis. Iš pradžių supykau, kad žmonės išsimiegot neduoda, bet po to visgi apsidžiaugiau, nes pažadino mane gan bjaurioj sapno vietoj ir nereikėjo spręsti sapne iškilusios problemos.

O sapnavau, kad varinėjau po kažkokį ežerą, ir po to palei kažkokį tai betoninį statinį užsiropščiau ant blokų ir nebežinojau kaip nulipti... O nulipti ir nereikėjo, nes man pažadino skambutis.

Šiandien mane pakvietė prisijungti prie kelionės į Egiptą (stengsiuos prisijungti, jau net ir bilietų kainas pažiūrėjau). O kad galėčiau Egipte degintis ir neatrodyčiau toks paliegęs, tai šiandien vėl pradėjau sportuoti - atsispaudimus daryt ir hantelius kilnot.

Į priekį jau labai daug vakarų suplanavau: šiandien vakarėlis pas draugus, sekmadienį susitinku su vienu lietuviu pakalbėti dėl jo internetinio verslo, pirmadienį einu kirptis ir mokyt kompiuteriu dirbt, antradienį ko gero važiuoju į Airijos vakarus su mokinukais iš Lietuvos, trečiadienį ko gero bendradarbio išleistuvės, ketvirtadienį einu į rokerių koncertą. Tai vadinasi - darbe baigėsi projektas ir turiu laisvo laiko kažkiek.

Šiandien praėjau menesio rekomenduota politinio kompaso testą. Mano rezultatai: as esu dešinysis libertaras.

Į Airiją atvažiavo mokinukų ir studentų ekskursija iš Kėdainių. Jie mane pakvietė prisijungti Airijoje prie jų kelionės į vakarinę Airijos pakrantę, o aš džiugiai sutikau.

Bet atsikėlęs ryte ilgai svarsčiau, kur man eiti - į kelionę ar į darbą. Nusprendžiau eiti į darbą. Išėjau, paėjau 100 metrų ir persigalvojau. Grįžau namo, įsidėjau fotoaparatą ir išėjau ieškoti kėdainiškių.

Blūdijau po Dubliną, klausinėjau žmonių, kur čia Mountjoy street, kol galų gale man kažkurie airiai parodė teisingą kelią.

Per kelioliką minučių susėdome į autobusą, prisistačiau ir išvažiavome į Airijos vakarus. Pradinis planas nukakti į Galway buvo pamodifikuotas ir mūsų taikiniu tapo Cliffs of Moher (200 m aukscio skardziai Atlanto pakrantėje).

Bevažiuojant per Dubliną papasakojau apie keletą pastatų, tiltų ir parkų, pro kuriuos pravažiavome.

Šiaip faini žmonės buvo susirinkę į tą autobusą. Smagu buvo su jais visais paplepėti.

Bevažiuojant keletas žmonių gavo žinutes iš Lietuvos, kad Paksas nušalintas.

Vakarų pakrantėje sustojome prie vienos pilies stovinčios salelėje, tačiau kadangi buvo atoslūgis, tai visiškai nesimatė, kad ten salelė ir tiesiog pilis su visais tais dumblais aplinkui atrodė gan negražiai.

Nuvažiavę prie Cliffs of Moher pavaikščiojom ten apie valandą. Šiaip visiems buvo baisu prieiti prie skardžio krašto, o tie kurie išdrįsdavo prišliaužti ir pažvelgti žemyn dar būdavo pabarami kelionės organizatorių. Bet vistiek gražių nuotraukų gavosi.

Apmaudu tik, kad savo fotoaparatą numečiau ant akmenų ir dabar jis nieko nefotografuoja.

Autobuse buvo mergina, visa juodai apsirengus, su kryžiais visokiais, kai jos paklausiau ar ji ne gotė, tai ji atsakė, kad ji nekenčia gotų, nes jie klausosi techno. Kai pasakiau, kad ir metalų visokių klausosi, tai jinai dar pareiške, kad gotai rašinėja visokius "666" ir apskritai jai tokie nepatinka.

Šitie ekskursantai atvežė padovanoti lietuvių bibliotekai ~150 knygų! Knygas turėjo palikti ambasadoje.

Grįždami atgal bandėm vieni kitiems pasakot anekdotus ir šiaip juokingas istorijas. O po to pradėjom varžytis, kas geriau moka bendrauti.

Dar kiek vėliau mielieji kėdainiškiai padovanojo man knygutę apie Kėdainius ir pakvietė apsilankyti pas juos Kėdainiuose. O aš gi pažadėjau juos aplankyti ir pabandžiau paagituoti visą jaunimą balsuoti už mane 2025 metų prezidento rinkimuose.

Dar po to aš mielai sutikau norinčius tą vakarą truputi pavedžioti po Dubliną.

Iš pradžių grįžome į hostelį, tada per 15 minučių visi susiruošė išeiti ir po to dar kokias 3-4 minutes blūdijom po hostelį ieškodami išėjimo.

Po to nuėjom prie upės, perėjom per Ha' Penny tiltą ir vos vos apsidairę Temple Bar aikštėje nuėjome į VAT House (senukų pubą).

Ten prie mūsų iš karto prisistatė vadybininkas ir pasakė, kad ne visiems bus galima gerti, nes tarp mūsų yra nepilanmečių.

Taigi geriančių buvo nedaug. Labiausiai nusiminus man regis buvo dėstytoja, kuriai nepardavė alaus, nes barmenui atrodė, jog jai nėra 18 metų.

Išėję iš baro ir grįždami atgal apžiūrėjom Milenium Spire ir J. Joyce'o paminklą.

Šiandien atėjęs į darbą aš ant savo stalo radau šokoladinį kiaušinį. Apsidairęs pamačiau, kad tokie kiaušiniai padėti ir ant visų kitų kolegų stalų. Apsidžiaugiau velykine firmos dovanėle ir sėdau dirbti.

Po keliolikos minučių atėjo el. laiškutis visai mūsų komandai nuo vieno bendradarbio su klausimu, kam reikėtų dėkoti už saldainius.

Kitas bendradarbis, juokais parašė, kad reikia dėkoti Linui (man) ir visi ėmė man dėkoti, o aš turėjau teisintis, kad aš nė kiek nagų prie to neprikišau.

Šiandien lipau į aukščiausią Airijos kalną - 1041 metras. Kalno viršūnėje sutikom krūvą visokiausių turistų. Nusileidęs nuo kalno, likus kokiam 1 km iki mašinos paslydaug ant akmens ir sumerkiau dešinę koją beveik iki kelio į vandenį.

Vos užkopus į kalno viršūnę ir spėjus šiek tiek pasigrožėti vaizdais ant viršūnės užslinko debesis ir nuo ten nebenuslinko per visą laiką kol nusileidome.

Gavau @gmail adresą. Dėl to jaučiuosi turįs tam tikrą statusą tarp įvairaus plauko kompiuteristų.

Šiandien sužinojau, kad mano programą WWW Skelbimai nukopijavo keletas atskirų žmonių ir išleido modifikuotas versijas pažeisdami licenciją.

Šiandien buvo nedarbo dinea, nes numirė vienas mūsų bendradarbs Amerikoje ir jam pagerbti mums visiems buvo duotos išleiginės. Su Prezidentu buvau kine žiūrėti filmo Kill Bill Vol. 2. Visai patiko, bet truputį mažiau nei pirmoji dalis