Dienoraštis - 2006 liepaDienoraštis - 2006 liepa

Šiandien apsipyliau kava. Baltus marškinius. Nieko baisaus, bet su šitais pačiais marškiniais turėsiu eiti į garbės konsulato atidarymą. Po apsipylimo nuvariau į tuliką ir vos praskalavau tą vietą, kur apsipyliau. Užtat dabar kvepiu kava.

Be to mano diena prasidėjo tų marškinių lyginimu. Prieš lygindamas susilaukiau nusistebėjimo internetu, kad moku marškinius lygint. O lyginimo metu Ugnė vis klausinėjo, ką aš čia darau. O kodėl aš lyginu marškinius. Ir sakė, kad suglamžyti marškiniai yra gražiau.

Neturiu nė skatiko kišenėj - žemvaldys, tai vadinasi, naujai iškeptas.

Išsiunčiau dvi atvirutes (viena iš jų kalėdinė) ir balsavimo paštu voką iš praėjusių Seimo rinkimų (ai, vistiek nebuvo už ką balsuot antram ture).

Darbe gavau užduotį - parašyti savo CV, tokią, kaip kad kiti mūsų firmos konsultantai turi. Būsiu pilka pelytė tarp konsultantų, negalėsiu išsiskirt tuo, kad CV neturiu.

Vakar mane apie 7 pažadino Ugnė savo verksmu. Kai grįžau namo apie vidurnaktį - Ugnė vėl verkė, mat miego nenorėjo.

Mesiu visokią lietuvišką veiklą, nes man regis, jog yra efektyvesnių būdų, kaip pasaulį geresniu galima būtų padaryti.

Praėjusį savaitgalį Warren Buffet (antras pagal turtingumą pasaulyje žmogus) prižadėjo labdarai paaukoti 85% savo turto. Vienas iš jo posakių yra toks:
Labai turtingi žmonės savo vaikams turi palikti tiek daug, kad jie galėtų veikti ką panorėję, bet ne tiek daug, kad jie galėtų nieko neveikti. Aš irgi noriu toks būti.

Ryt mane pakvietė cepelinų.

Vakar telefonu nupasakojau, kaip perkrauti kompiuterį. Po 10 minučių sulaukiau skambučio su padėka, kad viskas vėl veikia.

Vakar buvau generalinio konsulato atidaryme. Pakankamai linksma buvo. Iš pradžių mes pavėlavome į himno dainavimą ir tada prasidėjo oficialusis fotografavimasis, kur aš pakliuvau į vieną oficialųjį kadrą kaip bendruomenės pirmininkas, bet man regis, kad Maiklas (garbės konsulas) taip ir nesuprato tuo metu, kodėl aš ten buvau.

Po kiek laiko mes persikraustėme į barą ir ten ambasadorė pasiūlė mums sudainuoti Maiklui "Ilgiausių metų". Kad būtų linksmiau, nusprendėme įtraukti ir airius į dainavimą. Na ten buvo apie 10 lietuvių ir apie 50 airių (iškilių vietos asmenybių ir Maiklo giminių)... Taigi mes trise artai keturiese prabėgome pro grupelėmis besibūriuojančius airius ir visiems atraportavom, kad dainuosim tuoj tradicinę lietuvišką pasveikinimo dainą ir kad mums būtinai reikia, kad jie prisijungtų pačioj pabaigoj, kai dainuosim "valio valio valio valio valio valio valio valio valiooo vaaalio".

Labai gražiai gavosi!

O po to gavom vakarienės (aš gavau bifstrogeno su ryžiais ir desertą su viena braške) ir grįžom namo po kiek laiko.

Grįždami dar užsukom pas Jurgą į svečius, kur aš prisikroviau pilnas kišenes saldainių. Gaila niekas nenufotografavo. Kiaulės!

Dar nusprendžiau, kad mano išleistuvės su bendradarbiais bus liepos 12 dieną. Dabar beliko sugalvoti kur ir kurią valandą.

Šiandien važiuoju cepelinų.

Pasirodo, pažįstu vieną merginą, kuri valgydama sriubą ją užsigeria vandeniu arba sultimis. O degtinės niekad neužsigeria.

Žaidėm žaidimą "Alias". Po apibūdinimo "plaukia upe" viena žaidėja tikėjosi atsakymo "rąstas". Užėmėm antrą vietą.

Tiesioginis rašymas: Mačiau stebuklą su kortom. Ir jeigu teisingai viską supratau, tai nežinau ką matau, bet regis, kad dviejų kortų teleportaciją iš kortų kaladės apačios į kaladės viršų. Dar vieną teleportaciją parodė tik ką. O po to paaiškino, kad ne teleportaciją ir man dabar labai apmaudu.

Vakar buvau vakarėlyje, kur buvo vakarėlis su vos vos 3 gimtadieniais. Vakarėlyje buvo pamatuotas mano ūgis ir 4 merginų kojų ilgis. Statybininkiški suvyniojami metrai - jėga!

Man atrodo, kad aš žinau, kodėl negeriu. Kiek dėmesio vakarėliuose dėl to susuilaukiu nuo merginų trokštančių pamatyti mane geriant. Kaip tik nebando sugundyt, kad gerčiau.

Važiavau į ten autobusu, nes mano mašinos draudimas pasibaigė.

Tvarkausi namus, bandau išsiaiškinti, ką krauti į lagaminus į Naująją Zelandiją vežtis, o ką į Lietuvą.

Vakarėlyje buvo ir mano firmos konkurentų darbuotojas. Pakalbėjom apie visokius niekus, vadybą ir vadovavimą programuotojams.

Padėjau brokui užregistruoti ir sukonfigūruoti domeną dlcabinscenter.com

Padėjau išsiaiškinti apie galimybes staigiai grįžti į Rygą vienai Jurgos bendradarbei, kurios tėvas numirė.

Tvarkiau kambarį ir kompaktus.

Miegojau

Lietuvoje keliamos idėjos įvesti viengungio mokestį. Pasak Delfi straipsnelio visi jam pritaria išskyrus katalikų bažnyčią. Bet jeigu katalikų bažnyčia žinotų, kad aš viengungis, tai irgi ko gero pasisakytų už tą mokestį.

O vaikus teisingiausia yra ne gimdyt, o įsivaikint.

Pas mane žaibuoja. Labai mėgstu.

Man reikia tvarkos.

Sutvarkiau dviratį ir sutvarkiau mobiliojo ryšio paslaugų tiekėjo sąskaitą.

Šiandien gera diena, sutvarkiau vieną didelį reikalą dėl išvažiavimo, sužinojau informacijos, dėl išvažiavimo iš Airijos ir pildžiau prašymą Australijos viza.

Pagavau vieną bendradarbį sumaišius mėnesį, kai prašė atostogų (norėjo apsimesti, kad prašo atostogų prieš mėnesį, o ne prieš vieną dieną).

Tvarkiau namus - skanavau viską ir po to dėjau dokumentus į vokus, segtuvus arba mečiau į šiukšlių dėžę.

Darbe šiandien buvo elektra dingus - visi žmonės tokie laimingi buvo, kad nereikia dirbt.

Viena bendradarbė grįžo po medaus mėnesio visa įdegus ir linksma. Sakė, kad labai smagu mėnesį nedirbt.

Labai rekomenduoju programėlę Task Coach (http://taskcoach.sourceforge.net/) darbų planavimuisi.

Nusiminiau, kad ten.lt nebeduoda adresų registruoti nemokamai. Labai nepatogu esant užsienyj, kai pareikalauja pasiųsti SMS į kokį nors trumpą numerį, kad nuskaičiuotų 3 litus. Čia, Airijoj, būdamas tikrai nepagailėčiau tų 3 litų, tačiau nėr kaip pasiųsti tos žinutės...

Gavau bobelinės buteliuką nuo fainos naujokės atėjusios į lietuvių susitikimą. Visą vakarą vaikščiojau su buteliu kišenėj.

Dar per lietuvių susitikimą man bandė sugirdyti kokakolos likučius ir kadangi aš esu nepakankamai greitas gėrėjas, tai buvau apipiltas. Tačiau savo kitokio šmitrumo dėka apsipylė man tik veidą ir barzdą, o nuo marškinių apipylimo išsisukau.

Gavau atsisveikinimo laišką, nes viena mergina negali sudalyvauti išleistuvėse... Pasigirsiu citata: "ir net nekyla klausimų, dėl ko tiek daug žmonių myli tave".

Man jau ilgokai rūpi toks klausimas, kodėl mūsų firmoj žmonės klausosi ne popso? Karts nuo karto vis paieškau mp3 failų kataloge, kuris skirtas mūsų firmos žmonėms failais apsikeist, surasta muziką persikopijuoju ir po to labai nedidelę dalį tenka ištrink, kaip man netinkamą klausyti. Jeigu tikrai žmonės klauso tokios muzikos, tai kodėl tokią prastą muziką ištisom dienom transliuoja per radiją?

Šiandien važiuosiu į paskutinį (man) Airijos lietuvių susitikimą. Dar į svečius užsuks pora draugų iš Galway.

Sužinokite, kad:
... oneirologija yra mokslas apie sapnus ir sapnavimą.
... per savo gyvenimą žmogus praleidžia apie 6 metus sapnuodamas (2 valandas kasnakt)

Šiandien išstojau iš sporto ir socialinio klubo. Visų pirma išsikraustau. Antra per paskutinius metus tik vienam renginyj buvau.

Brangus dienorašti,

šiandien kėliausi apie 5 valandą ryto, kad sudalyvaučiau loterijoj. Labai norėjau laimėti futbolo kamuolį, bet ne dėl to, kad futbolo kamuolio noriu, o dėl to, kad labai noriu laimėti. Išsiunčiau SMS'us su dviem numeriukais nuo kokakolos etikečių į kas 5 min vykstančią loteriją. Deja, nepasisekė, nelaimėjau, sakė, kad dar buvo 18 kitų tokių nusiuntusių. Na nieko, mane paguodė, kad loterijoj nesiseka, todėl, kad meilėj sekas.

Išlydėjom vieną kolegę į jos vestuves.

Važiavau į svečius su Sigio mašina. Gerai važiuoja.

Sakiau, kad vasariškai atrodžiau vakarėlyj? Čia nuotrauką pridedu.

Dar... O dar... Dar aš priaugau ~2 kilogramus nuo tada, kai paskutinįsyk svėriaus... O prieš tai daug metų laikėsi vienodas svoris... OOOhoo!!! Labai džiaugiuosi.

Visuomet Tavo
Storasis Linas

Prieš keletą dienų susitikau bendradarbį tarpdury ir paklausiau, ar jis buvo lobio paieškoj (per pubus eiti ir ieškoti juose paliktų nuorodų į kitus pubus).

O jis sako,- buvau, bet kodėl tavo išleistuvės trečiadienį, galėjai geriau daryt penktadienį.

O man matos, kaip jam (ir kitiems) sunku darbe po tos lobio paiekškos... Ir taip gaila pasidarė, kad trečiadienį darau išleistuves su bendradarbiais.

Dar vis krūvą daiktų turiu nesupakavęs, bet jau matosi, kad neturėtų iškilti daug prroblemų su jais.

Per išleistuves gavau dovanų: x atviručių, tortą, butelį brendžio, butelį tekilos, 2 puodelius (vieno dangtelį jau spėjau sudaužyti (šukės laimę neša)), skardinę pupelių, sumuštinių, kalendorių, drambliuką, knygą apie Airiją, citriną (prie tekilos), Lietuvos vėliavą (man dar sakė, kad būtinai Airijos vėliavą iš kur nors turėsiu gauti), labai gražiai įpakuotą ženkliuką ir dar laukiu fotoaprato.

Vakar italai laimėjo čempionatą. Kadangi aš už nieką nesirgau, tai labai nesijaudinau dėl to, ir kadangi turiu draugų, kurie statė pinigus arba dėžes alaus ir už italus, ir už prancūzus, tai irgi per daug nesijaudinu - už vienus džiugu, dėl kitų apmaudu.

Šiandien išskrendu į Lietuvą, po 6 dienų grįžtu ir dar po 1 dienos išsskrendu į Naująją Zelandiją.

Labai pamėgau dainą grupės "Damned" dainą apie "Jet Boy ir Jet Girl".

Nemėgstu daiktų krautis.

Zelandijoj man nereikės dirbti kokias dvi savaites, o gal 5 savaites. Bus linksma.

Kur krauti visus šitus daiktus?

Šeštadienį pirmą kartą gyvenime gėriau (viskio)... Skonis - nieko, bet jau mečiau gert... Prieš tai negėriau šiaip, o dabar dėl to, kad nepatinka. Na ir dar dėl to, kad merginos norėdamos priversti mane gerti, rodo man labai daug dėmesio.

Šiandien porą valandų vaikšiojau po firmą ir atsisveikindinėjau su visais.

Jau žinau, kur Naujojoj Zelandijoj gyvensiu pirmas dvi savaites ir lėktuvo bilietus į ten jau turiu. Bendradarbiai patarė passimti British Airways kortelę ir rinkti taškus visokiais maršrutais beskraidant.

Vakar net keturis susitikimus apturėjau. Atsisveikindinėjau po truputį ir visokių daiktų atsikratinėjau, skolas atidavinėjau ir atsibučiuodinėjau...

Sužinokite, kad...
... aš esu laimingas žmogus
... aš Jus visus myliu (arba aš - filantropas)

:P