Dienoraštis - 2006 rugpjūtisDienoraštis - 2006 rugpjūtis

Interneto namie beveik neturiu, o darbe turiu ribotą internetą. Būtinai turiu naudoti Internet Explorer'į su išjungtais ActiveX komponentais (yahoo paštas prastokai veikia, o gmail'as - dar prasčiau).

Vakar visai smagus vakaras buvo:
1. pasigaminau vakrienę pakenčiamo skonio (o gal tik nereikėjo saldumynų ir čipsų prieš tai valgyt?).
2. po vakarienės nuėjau į baseiną. Iš visų viešbučio butų manasis yra arčiausiai baseino. Užvakar pabandžiau įkišti ranką į vandenį - vanduo šildomas ir man pasirodė visai šiltas, bet kai vakar visam teko į vandenį sulįsti, tai pasirodė, kad visgi galėtų būti šiltesnis. Bet dabar vistiek beveik kasdien bandysiu plaukyt.
3. Po to su vienu kolega nuėjom į porą barų. Būtume šiaip viso labo į vieną barą teėję, bet jis norėjo valgyt, tai iš pradžių užėjom į ten, kur normalų maistą tiekia, o po to užėjom į kitą, kur buvo daug jaunimo ir daug tokios muzikos, kur man patinka.

Šiandien gavau mašinos raktelius - vairuosiu vakare, parvešiu kolegas namo!

Viena bendradarbė pasiūlė šį savaitgalį pajodinėt, susirinkom jau 7 žmonės... Aš kadaise 2 kart be balno ant darbinio arklio jodinėjau ir vieną kartą žirgyne and arklio, kuris beveik nejudėjo ir neklausė mano komandų (kvailas arklys).

Užvakar visiškai nemiegojau - reikėjo 4 ryto išvažiuot... o aš iki 2:30 neatsiguliau ir po to nesugebėjau užmigt. Tik prasivarčiau tą valandą, kur planavau pamiegot ir tiek. Užtat Kanberoj buvau toks truputį pridusęs visą dieną ir vakare nuėjau anksti miegot. O ryte sugebėjau pramiegoti, ir mane pažadino tik bendradarbės, kuri turėjo mane pavėžėt iki darbo, skambutis. Tai išsiverčiau staigiai iš lovos ir labai nepatogiai jaučiaus, kad 3 žmones priverčiau laukt.

Užvakar per TV netyčia čia buvo kažkokia Lietuvos diena - iš pradžių australai prieš lietuvius žaidė krepšinį, po to rodė pasaulio stipruolių čempionatą, kur lietuvis sumušė pasaulio rekordą kažkokią štangą bekilodamas.

Pirmąsyk gyvenime pradėjau žiūrėti realybės šou - Rockstar Supernova. Keletas rokerių uždaryti name, mokosi dainuoti, o po to būna jų pasirodymai su grupe.

Viešbutyje, kur gyvenu, turiu baseiną. Maudžiausi jame užvakar. Ir dar maudysiuos. Penktadienį nesimaudžiau, nes labai šaltas oras buvo.

Bandžiau šiandien su Skype API ir su Skype nuorodom žaist, bet nesigavo tai, ką norėjau padaryt.

Ryt važiuosiu jodinėti.

Penktadienį pirmą kartą vairavau Australijoj. Ir be to antrą kartą gyvenime vairavau mašiną su automatine pavarų dėže.

Šiandien buvau bare, ten kažkokia grupė visokio popso kaverius - daug geriau skamba ta muzika su būgnais ir gitarom, nei originalai. O po pirmos dainos dainininkas sakė "Kuo daugiau jūs gersit, tuo geriau mes skambėsim".

Dar aš šiandien bare tapau herojumi - kažkokia šalia manęs stovėjusi mergina pametė kamštuką nuo kažko, ir po kokias 2 - 3 minutes trukusių paieškų aš jį suradau.

Šiandien išvažiavom jodinėti. Važiuoti iki ten teko 2 valandas, bet tai - gerai, nes aš vairavau, vairuoti mėgstu ir buvau nevairavęs jau virš mėnesio.

Nepatiko tik tai, kad paskutinius 20 kilometrų teko važiuoti žvyrkeliu. Buvau Airijoj jau atpratęs nuo neasfaltuotų kelių.

Važiavom penkiese. Kiekvienas gavom po arklį. Aš išsirinkau gerą arklį, bet po to jį iš manęs atėmė ir davė kitą - kiek suprantu blogesnį. Tiksliau davė kumelę vardu Blondie (Blondinė).

Iš pradžių pajodinėjom aptvertoj teritorijoj, pamokė mus arklius valdyti, o po to išjojom į kalnus. Į priekį jojom apie pusvalandį beveik visą laiką ristele - nieko gero (užpakalį vat jau antra diena skauda ir nugaros raumenis visai neblogai jaučiu, tiesiai pasėdėti sunku). Visą laiką jojom keliu ir nieko, tiesą sakant, nemačiau.

Atgal arkliai ėjo, buvo visai patogu balne sėdėt ir grįžom dalį atstumo keliu, o po to per dykynes tarp kengūrų (trumpaausių kiškių). Begrįžtant atgal Siuzės arklys įkliuvo į tvoros vcielą, pradėjo blaškytis, išgąsdino visus kitus arklius ir beveik visus raitelius.

Mūsų vadovas vis ragino mus joti, o mes (praktiškai visi naujokai Australijoj) prašėm sustoti, nes norim pafotografuoti trumpausius kiškius.

Dar dalis iš mūsų (aš ne) matė kažkokią dygliakiulę, kuri deda kiaušinius.

Grįždami išbaidėm kokią puskapę* kengūrų ir po to nusprendėm, kad kengūrų naujumas jau išbluko ir dabar norim pamatyti pandą (artai koalą, nepamenu tiksliai).

* Pusė kapos - 30.

Darbe sužinojau, kad man nereikės tiek daug nuveikti, kaip kad galvojau penktadienį. Pasirodo jie į specifikacijas surašė viską, kaip veikia šita pašalpų sistema, o ne tik tai, ką turėsiu suprogramuoti.

Grįžęs po darbo nuėjau paplaukiot į baseiną - nedaug tenuplaukiau, kokių 60 metrų bendroj sumoj, po to karštas dušas (gal atvirkščiai reikėtų daryti?). Man tas viešbučio baseinas pradeda visai patikti.

Šiandien į Australiją atskrido vienas didžiausių firmos šefų ir su juo pavalgėm vakarienę kinų restorane (antis - niam niam).

Mes dabar dalinamės dvi nuomotas mašinas - penktadienį, sekmadienį ir šiandien vairuoju aš. Praktiškai tai pirmas kartas, kai normaliai tenka vairuoti mašiną su automatine pavarų dėže. Tas kartas, kai prieš 5 metus vairavau vieną tokią mašina, kokių 15 minučių nesiskaito.

Vakar nusprendžiau, kad automatinė pavarų dėžė - man yra pernelyg mažai automatizuota ir pabandžiau naudoti autopilotą - visai smagu vairuoti, kai nereikia greičiu rūpintis, o tereikia vairą sukioti. Bet visgi keliuose pernelyg daug mašinų, kad galima būtų tuo pasinaudot normaliai.

Prie mano namų yra kinoteatras, bet man regis tik su dviem ekranais, tad filmų pasirinkimas nedidelis. Planuoju kada nors šią savaitę pasižiūrėti filmą "Fearless" ir galbūt (nepaisant to, kad Snaigė supeikė) filmą "Snakes on the plane".

Mano mėgstamiausias tekstų redaktorius - jEdit. Nepaisant to, kad lėtokai užsileidžia, jo galimybės (si visais pluginais) mane kuo toliau, tuo labiau stebina. Uau!

Liepa, jeigu skaitai, tai sveikinimai Tau gimtadienio proga. :)

Prieš keletą dienų prie darbo pražydo kažkokie medžiai. Šakos lipte nulipusios smulkiais baltais žiedukais - gražu... Tik nesuprantu, kam reikia tokį nemalonų kvapą skleist.

Truputį supopsėjau - pradėjo man Green Day patikt.

Rytais užeinam vis kavos nusipirkt. Kava čia kainuoja 3 dolerius (6.16 LTL arba 1.78 Eur). Kavinėje padavėja turi bais gerą atmintį, po pirmo užsakymo ji prisimena, ką užsakei, ir po to kiekvieną dieną tik pasitikslina ar tą patį užsisakysi, ką prieš tai.

Šiandien žiūrėjau filmą Fearless. Nieko, laikui praleisti tinkamas. Daug mušasi, gėris laimi.

Vakarienei valgiau globalietišką patiekalą (mongoliška aviena iš kinų krautuvės su bulvėm fri iš makdonaldo). Visai nieko patiekalas, bet man neretai išeina skaniau pagaminti.

Be to vėl buvau paplaukioti baseine. Dar keletas kartų ir tai taps įpročiu.

Gal kas matėt, kur savo telefoną nukišau?

Štai po kokių metų pertraukos aš vėl turiu CRT monitorių (na tą, ne skystųjų kristalų). O tokius monitorius aš paprastai nureguliuoju taip, kad ir ryškumas ir konrastas būtų viso labo kokių 30-40%. Na man šitaip akys nė kiek nepavargsta per dieną, bet užtat pavargstu atsakinėti į pro šalį einančių žmonių klausimus - ar aš ką nors ekrane matau. (Perlenkiau truputį, per dvi pastarasias dienas tik dusyk tokio klausimo tesulaukiau).

Darbe turiu galvosūkį, bet dar nepradėjau normaliai jo spręsti, mat kol kas esu užsiėmęs kitais reikalais.

Šį savaitgalį viena bendradarbė grįžta iš Australijos į Naująją Zelandiją. Jos išleistuvių proga su kolegom nuėjom į restoraną. Kaip čia pigu valgyti restorane palyginus su Airija. Nuo kiekvieno gavosi apie 27 eurai... Kai paskutinįsyk buvau Airijoj (ir maždaug analogišką kiekį panašaus lygio restorane valgėm) kiekvienam gavosi po 80 eurų.

Šiandien paskambinau į O2 ir man galų gale atrakino mano telefoną. Dabar galų gale galiu naudotis gražiu telefonu ir NZ numeriu ir negražiu telefonu airišku numeriu.

Nėr čia, tiesą sakant, ką ir pridurti - sėdėjau ant kėdės, kėdė sulūžo, kadangi paveiksliukai vertingiau nei žodžiai tai čia surežisuota įvykių seka nufotografuota:

* sėdėjau
* parvirtau