PolitikaPolitika

Vieni žmonės balsuoja todėl, kad yra kvaili. Kiti, todėl, kad nori pasirinkti mažesnį blogį.

Vieni žmonės neblasuoja dėl to, kad nežino, už ką balsuoti. Kiti nebalsuoja, nes nenori balsuoti už jokį blogį - nei mažesnį, nei didesnį.

South Park'o serija išleista prieš rinkimus JAV buvo kaip tik apie balsavimą... viena iš idėjų išsakytų toje serijoje - balsavimas yra visiškai niekam nereikalingas, jeigu vistiek bus išrinkta tokia pat bloga valdžia.

Kol kas, po visų South Park'o serijų, regis kad JAV - labai laisva šalis. Po tokių multikų Europoje jų kūrėjai ko gero būtų nušauti :(

1. Ant grėblio antrą kartą nelipti.
2. Už blogus darbus bausti, už gerus - atlyginti. Pageidautina pinigais.
3. Mokytis iš gerų ir blogų pavyzdžių. Pažiūrėti ką daro Šveicarija ir Airija, kad visi važinėjasi gražiomis mašinomis ir ką daro Baltarusija, kad maitinasi vien bulvemis. Tada darom taip kaip Šveicarija ir nedarom taip kaip Baltarusija.
4. Gerbti gyventojus.
5. Gerbti nuosavybę.
6. Elgtis racionaliai, viską paversti skaičiukais, žiurėti koks bus kiekvieno poelgio pelnas.
7. Neieškoti poetinio sprendimo arba "trečio lietuviško kelio".
8. Įstatymų atgaline data nepriiminėti.
9. Dvigubų mokesčių neįvesdinėti.
10. Rinkiminius pažadus vykdyti. Už nevykdymą vyti iš valdžios, o partijas nevykdančias pažadų - naikinti.

Kiek vienas žmogus geriau už kitą žmogų gyvena, priklauso nuo paties žmogaus. O bendras žmonių gyvenimo lygis, deja, priklauso nuo valstybės.

Iš esmės dėl to, kad aš esu iš tų aktyviųjų, kurie patys stengiasi gyventi geriau.

Liberalizmas paprastai tokiems kaip aš pašalina visas kliūtis gyventi gerai, o socializmas prikuria jų.

Socializme paprastai duodama tiems, kurie patys nieko nedaro, kad gyventų geriau, o tik ko nors reikalauja iš kitų ir atimama iš tų, kurie užsidirba patys.

Mano nuomonė, kodėl nei socializmas nei katalikybė neveikia ir neveiks dideliu mastu...

Teoriškai socializme žmonės savanoriškai atsisako beveik visų savo pasiekimų ir beveik viso savo pelno visuomenės labui.

Jėzus savo pavyzdžiais biblijoje irgi teigia panašią mintį - atsisakyk VISKO ką turi ir ką pasieki kitų labui.

Gal ir visai nieko būtų, jeigu vis žmonės būtų sąžiningi ir laikytųsi tokios pačios nuomonės ir taip ir elgtųsi. Bet žmonės yra savanaudžiai. Jų tikslas gyvenime yra linksmintis (L. Tovalds), taigi dėl to tos santvarkos, kurioms reikia savanoriško aukojimosi kitų labui niekada neveikė, neveikia ir neveiks.

Priverstinė karinė tarnyba yra kažkokia atgyvena šiais laikais. Anksčiau, kol technologijų nebuvo arba kol jos buvo labai prastai išvystytos (kalavijai + šalmai), tai dar galima būdavo prieš tuos kalavijus su akmenim eiti.

O dabar karybą reikia palikti tik profesionalams ir savanoriams, nes neprofesionalas šiuolaikiniam kare ne ką naudinesnis už civilį (vienas tik skirtumas, kad kareivio nužudymas kare nėra laikomas tokiu sunkiu nusikaltimu kaip civilio nužudymas)...

Kai kurie žmonės yra linkę pateisinti visokius nusikaltėlius - A.Hitlerį, A. Staliną, A.Sniečkų.

Kaip bežiūrėtum, jie buvo siaubingi nusikaltėliai, dėl to jų teisinti negalima.

Radau internete politinį žaidimą. Jo esmė - valstybės valdymas. Žaidėjai įkuria po valstybę ir rūpinasi ja. Kasdien žaidėjai gauna po problemą ir keletą galimų sprendimo variantų. Problemos ir jų sprendimai yra gan tikroviški. Pvz eutanazijos legalizavimas, siūlymai uždrausti Hario Poterio knygas, gėjų vedybų įteisinimas, biudžeto perskirstymas karo pramonei, protestų uždraudimas ir pan.

Laimėtojų ir pralaimėtojų šiame žaidime kaip ir nėra, tiesiog kiekviena valstybė keičiasi ir kiekvienas sprendimas pakeičia jos būklę keliose srityse: asmeninių laisvių, ekonomikos ir politinių laisvių. Taip pat priklausomai nuo priimtų sprendimų keičiasi ir valstybės aprašymas.

Žaidime suvienytosios tautos atlieka statistinį vaidmenį - kasdien pateikia statistiką pagal kokį nors kriterijų - pvz. pagal gyventojų kvailumą, sūrio eksportą ar dar ką nors.

Valstybės gali jungtis į regionus, kad galėtų palyginti jungtinių tautų teikiamą statistiką tam regionui.