Skaitytos knygosSkaitytos knygos

Maloniai skaitosi knyga - apie tai kaip kažkoks tipas "ištrinamas" iš gyvenimo ir tampa muitininku tarp paralelinių pasaulių.

Geresnė už "Da Vinčio kodą" ir turi pabaigą. Gaila tik, kad nelabai jis susigaudo, kaip ten tiek kompiuteriniai virusai veikia, kaip veikia užkardos ir apskritai, kaip ten viskas kompiuterių viduje veikia, bet jeigu nesusigaudot apie kompus gerai, tai maloniai skaitysis.

Skaitės įdomiai, bet kaip aš nekenčiu knygų be pabaigos.

Nieko ypatingo. Knyga apie padugnes.

Knyga apie lietuvio ir ruso dirbančių kokiam tai naftos koncernui nuotykius Azerbaidžane. Nuotykiai, detektyvas. Skaitosi neblogai.

Labai rekomenduoju, 10 balų. Knyga apie tai, kaip vienas bičas įsteigia metafizinių lažybų punktą. Tiesiog kiekvienas kuo nors tikintis, gali ten statyti pinigus už savo tikėjimo dalyką. Popiežius statė pinigus už tai, kad jis Dievo atstovas žemėje. Šiaip žmonės statė pinigus už visokias nesamones: kad siela yra, kad medituojant galima pasiekti tikrąją tiesą ir pan. Galų gale visi taip įsijautė, kad ištisos religijos pradėjo bankrutuoti dėl to, kad jų vadovai ir šiaip tikintieji išleido visus pinigus metafizinėms lažyboms, o tas bičas, leido pinigus savo verslo plėtimui ir neregėto masto labdarai. Knygos moralas parašytas pabaigoj, kad netgi durniams būtų aišku: žmogus svarbiau už tiesą.

Labai gera knyga apie tai, kaip Anglijoj vienas parlamentaras inicijuoja įstatymą dėl visiško narkotikų legalizavimo. Iš pradžių jam viskas gerai einasi, bet į pabaigą, visuomenės nuomonė apie jį pasikeičia ir sužlunga ir visas įstyatmo priėmimas.

Labai rekomenduoju.

Nebloga knyga, nerekoemenduoju. Apie tai, kaip 2000-aisiais metais įvyksta laiko drebėjimas ir visi žmonės sugrįžta atgal laiku 10 metų. Ir po to turi nugyventi 10 metų taip, kaip gyveno ligtol - nieko pakeisti negali, tiesiog viskas vyksta autopilotu. Vėl atgavus laisvą valią juos jau yra apėmusi apatija ir jie patys nieko nebegali padaryti.
Šiaip siužeto idėja labai įdomi, bet to siužeto beveik nėr ir labai daug visokių filosofijų prirarašyta.

Truputi rekomenduoju. Mėgstu knygas su pabaiga. Knyga apie vieną savižudę merginą, kurią uždaro į beprotnamį ir kurią išgydo labai netikėtu būdu.

Įdomi knyga, tik tiksliai nepamenu kada baigiau skaityti ją.

Knyga apie tai kaip nelegalai arba pusiau nelegalai be pastovaus darbo gyvena Londone. Pasakojama apie pigius nakvynės namus, kurių kambariuose gyvena iki 10 žmonių, jų darbo paieškas, gėrimą, dalyvavimus medicininiuose eksperimentuose ir kt.

Rekomenduoju. Bet dešimčia balų negaliu įvertinti.

Nevertingas šlamštas. Sugebėjau perskaityti viso labo 40 psl. Daugiau rankos nebekilo švaistyt savo laiko.

Nerekomenduoju.

Knyga apie tai, kaip politiniai kaliniai - mokslininkai dirbo komunistams specialiuose kalėjimuose.

Rekomenduoju.

Knyga apie Stalino vykdytą kariuomenės valymą parodanti, jog Stalinas buvo neįtikėtinai gudrus, protingas ir kariuomenės valymas buvo būtinas, nes iš jos pašalino vadus, kurie buvo niektauzos, pernelyg žiaurūs arba pernelyg kvaili.

Rekomenduoju.

Įdomi knyga apie kažkokią tai dinastiją ištremtą gyventi į planetą - dykumą.

Ši knyga ištikro yra tik pirmos knygos pirma pusė. Išviso F.Herbert parašė gal kokias 8 knygas ir po to dar jo giminės parašė keletą knygų. Rekomenduoju.

Knyga apie vieną psichą menininką undergroundistą ir jo draugus. Kygoje chebra išgėrė kokių 50 dėžių alaus, keletą dėžių konjako ir gal 10 dėžių degtinės.

Pvz. istorija apie tai kaip tas psichas piršosi savo merginai - prisikrovė į lagaminą pagalvėlių, nuvarė pas merginą, pasipiršo, po to prisigėrė, ir primyžo į raugintų agurkų bačką. Tada jį išvarė ir jis savo draugeliui pasakė, kad piršlybos ėjosi geriau nei jis pats tikėjosi. Na ir pan.

Visai rekomenduoju paskaityti.

Gan pakenčiama knyga apie tai, kaip išradus laiko mašiną žmonės pradėjo organizuoti safarius į praeitį.

Kokie 7 balai.

Apsakymų apie šiuolaikinį jaunimą rinkinys. Seksas, narkotikai, alkoholis.

9 balai iš 10.

Rekomenduoju.

Detektyvas su mintimi. Knyga apie režisierių, kuris kuria filmus apie žudikus, o po to jį pradeda kaltinti tuo, kad jo filmai skatina žiaurumą.

Pora žudikų paima jį įkaitu ir bando priversti jį pripažinti, kad jų padaryti nusikaltimai iš tikro yra to režisieriaus filmų kaltė...

Knyga baigiasi visų veikėjų sąrašu ir paaiškinimu, kas ką ir kuo apakltino ir ką padavė į teismą. O paskutinis sakinys apie tai, kad kol kas dėl visų tų įvykių niekas neprisiėmė kaltės galų gale apibendriona knygos esmę.

Rekomenduoju.

Prastoka knyga apie tai, kaip Bolderas gyveno, rašė eiles, buvo uždrautas ir numirė. Nuobodžiau ko gero galėtų būti tik knyga apie žmogų, kuris gyveno ir numirė.

Vaikiška knygiūkštė apie mažą mergaitę vunderkindę, kuri būdama 4-ių metukų pati išmoko skaityti ir perskaitė krūvą visokiausių knygų - Hemingvėjaus, Orvelo, Dikenso ir t.t.

Pasaka, su stebuklais. Rekomenduoju.

Knyga apie tai kaip Stalinas ruošėsi puolamajam karui ir apie tai kaip Stalinas sukėlė II pasaulinį karą. Šiaip iš visos šitos V.Suvorovo knygų trilogijos rekomenduoju pasirinkti bet kurią vieną ir perskaityti... Man pačiam antrą knygą įpusėjus viskas atsibodo, nes visose 3jose knygose įrodinėjamas vienas dalykas ir faktų pagrindžiančių dėtomą nuomonę tikrai užteka.

Labai įdomi knyga apie V. Suvorovo antrojo pasaulinio karo pradžios versiją. Pasak jo, Stalinas buvo pasiruošęs puolimui, o ne gynybiniam karui ir jei ne Hitleris, tai Stalinas ko gero būtų užkariavęs visą Europą. Rekomenduoju!

Trijų apysakų rinkinys. Keistas stilius. Labai įdomiai skaitosi. Bet "Otiagoščionyje zlom" ir "Gadkije lebedi" beveik neturi pabaigos. O štai "Za milijard let do konca sveta" ir skaitosi ir baigiasi įdomiai.

Knyga apie tai, kaip koks tai bičas atsibunda ir nežino, kas jis toks, bet ilgainiui susigaudo, kad jo tikslas sustabdyti kokią tai katastrofą gresiančią Žemei ir Venerai, artai tik Venerai... Trumpai tariant nieko labai cool.

Knyga apie tai, kaip vykstant realybės šou įvyksta žmogžudystė, ją mato krūva žmonių tačiau žudikas lieka nežinomas. Vyksta tyrimas, tačiau tuo pačiu likę gyvi dalyviai toliau dalyvauja tame šou.

Knyga iš keturių dalių. Kiekviena dalis rašoma iš skirtingo žmogaus pozicijų. Tuos pačius įvykius atpažinti galima, tačiau kiekvienas juos mato beveik 100% skirtingai.